Kiek kainuoja aprengti darbuotoją – ir kur dažniausiai išleidžiami pinigai be grąžos

Kai klientas pamato jūsų darbuotoją pirmą kartą, jis dar nepaspaudė rankos, dar nepaklausė kainos. Bet jis jau turi nuomonę. Ir ji dažnai susiformuoja vos per kelias sekundes. Kas tą nuomonę kuria? Veido išraiška, laikysena – ir, be abejonės, apranga. Todėl darbo drabužiai verslui – tai ne papildoma smulkmena, o tylus įmonės vizitinės kortelės tęsinys.

Kiek iš tikrųjų kainuoja aprengti komandą?

Tai klausimas, į kurį verslininkai atsako labai skirtingai. Vieni sako „apie šimtą eurų“, kiti pripažįsta, kad skiria ir dvigubai daugiau. Svarbu ne tik kiek sumokama, bet kur nukeliauja tie pinigai.

Tipinė investicija į vieno darbuotojo aprangą atrodo taip:

  • Striukė ar darbo švarkas – 35–80 €
  • Kelnės arba kombinezonas – 25–50 €
  • Marškinėliai, džemperiai ar apatiniai sluoksniai – 10–35 €
  • Darbo batai su apsauga – 40–100 €
  • Papildomos priemonės (pirštinės, kepurė, šalmas, liemenė) – 5–20 €

Atrodytų, kad tai – viskas. Bet tikrosios išlaidos dažnai prasideda po pirkimo.

Kur verslai dažniausiai praranda pinigus?

Iš šalies gali pasirodyti, kad drabužiai – „vienkartinis pirkimas“. Tačiau realybė dažnai kita. Drabužiai suplėšomi, neatitinka dydžio, žmonės jų nenori nešioti. Kur dingsta investicija?

Dažniausios problemos:

  • Nekokybiški audiniai. Pigus rūbas greitai plyšta, išsitampo ar praranda spalvą. Tada reikia keisti, o ne skaičiuoti sutaupytus eurus.
  • Darbuotojai jų nedėvi. Jeigu rūbas nemalonus odai, netinkamo dydžio ar tiesiog negražus – jis guli spintoje. O žmogus dirba savo rūbais.
  • Netinkamas pasirinkimas sezonui. Per šilta vasarą, per plona žiemą – rezultatas visada tas pats: nepatogumas ir papildomos išlaidos.
  • Nesupratimas, kas svarbu komandai. Vienas sprendžia už visus, ir tai virsta klaida. Ne visiems vienodas modelis tinka.

Kas atsiperka – ir ilgainiui taupo pinigus

Kai darbo apranga parinkta protingai, ji tarnauja kelis sezonus, nereikalauja pastovių pirkimų ir skatina žmones ją dėvėti. Patogus, estetiškas ir funkcionalus drabužis tampa įrankiu – o ne našta.

Ką verta daryti:

  • Pasikalbėti su darbuotojais, ko jie tikisi iš rūbų
  • Pasirinkti bent minimalų testavimą: keli dydžiai, keli modeliai
  • Rinktis iš tiekėjų, kurie gamina pagal realų darbo pobūdį, o ne tik gražiai atrodo kataloge
  • Įvertinti sezoną, darbo specifiką, judėjimo kiekį, medžiagų „kvėpavimą“
  • Nepamiršti logotipo ar spalvų – bet išlaikyti balansą tarp reklamavimo ir estetikos

Darbo drabužiai verslui – tai ne apranga, tai reputacijos detalė

Įsivaizduokite du darbuotojus. Vienas su susiglamžiusiu džemperiu, kitas – tvarkingu, švariu, ryškiai pažymėtu įmonės logotipu ant rūbo. Kurį labiau norėtumėte įsileisti į namus? Kuris atrodo kaip profesionalas, o kuris – kaip laikinas sprendimas?

Kai darbuotojas atrodo tvarkingai – tai kuria pasitikėjimą. Klientai pastebi detales, net jei nieko garsiai nesako. Apranga, laikysena ir kalba tampa viena visuma. Ir jei drabužiai prie to prisideda – jie dirba savo darbą.

Ką verta prisiminti prieš užsakymą?

Prieš perkant verta ne tik skaičiuoti vieneto kainą, bet ir užduoti sau kelis paprastus klausimus:

  • Ar šiuos rūbus žmogus dėvėtų noriai?
  • Ar jie tinka konkrečiam darbui, o ne tiesiog atrodo gražiai?
  • Ar įmonės įvaizdis bus sustiprintas – ar sumenkintas?
  • Ar darbuotojas jaučiasi kaip komandos dalis?

Darbo drabužiai verslui – tai investicija į žmones, ne į spintą. Ir kai pasirenkama teisingai – tai ne išlaida, o ilgalaikė grąža.