Dauguma vairuotojų akmenukų smūgį į priekinį stiklą prisimena labai aiškiai. Trumpas trakštelėjimas, maža žvaigždutė stikle ir mintis, kad „nieko tokio“. Deja, būtent šis momentas dažnai tampa pradžia ilgos grandinės, kuri baigiasi pilnu stiklo keitimu.
Klausimas tik vienas – ar tikrai kaltas vien akmenukas, ar problema slypi giliau, pačiuose Lietuvos keliuose ir jų eksploatacijoje? Realybė tokia, kad akmenukas dažniausiai yra tik paskutinis lašas.
Akmenukas nėra atsitiktinumas
Lietuvoje akmenukai ant kelių nėra pavieniai. Jie yra nuolatinė eismo dalis didelę metų dalį. Žiemą ir ankstyvą pavasarį keliuose gausu smėlio bei skaldos mišinių, kurie naudojami slidumui mažinti. Vėliau, sniegui nutirpus, dalis šių medžiagų lieka ant dangos dar ilgą laiką.
Važiuojant net ir nedideliu greičiu, ypač paskui sunkesnę transporto priemonę, smulkūs akmenukai lengvai pakyla nuo kelio ir pataiko tiesiai į priekinį stiklą. Tai nėra išimtis. Tai kasdienybė, su kuria susiduria tūkstančiai vairuotojų.
Kodėl vieniems stiklas skyla, o kitiems – ne?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas akmenuko smūgis sukelia skilimą. Daugeliu atvejų jis palieka tik smulkią įdaužą. Problema prasideda tada, kai ši įdauža lieka nepastebėta arba sąmoningai ignoruojama.
Akmenukas sukuria pažeidimą, tačiau stiklą „užbaigia“ vėlesni veiksniai. Temperatūrų svyravimai, vibracija, vėjas ir nuolatinis važiavimas sukuria įtampą, kuri kaupiasi būtent pažeistoje vietoje, todėl vairuotojams dažnai atrodo, kad stiklas „suskilo pats“, nors reali priežastis – anksčiau buvęs akmenuko smūgis.
Evelkas nuotrauka
Lietuvos keliai – rizikos daugiklis
Lietuvos kelių būklė taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Net ir palyginti geros dangos turi siūlių, lopų, nelygumų. Kiekvienas toks nelygumas sukelia vibraciją, kuri per kėbulą perduodama stiklui.
Jei stiklas jau turi įdaužą, vibracija tampa tarsi nuolatinis spaudimas į silpną vietą. Ilgainiui mikroįtrūkiai plečiasi, kol vieną dieną skilimas „pabėga“ per visą stiklą. Dėl to dažnai atrodo, kad skilimas atsirado staiga, nors iš tiesų jis buvo ilgai brandintas.
Kodėl žiemą ir pavasarį skilimų daugiau?
Statistika autoservisuose aiški – daugiausia priekinio stiklo pažeidimų fiksuojama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Priežastys susideda viena ant kitos. Keliuose daugiau smėlio ir akmenukų, temperatūros svyruoja aplink nulį, o vairuotojai intensyviai naudoja salono šildymą. Toks derinys reiškia, kad net nedidelė įdauža turi labai mažai šansų „išgyventi“ ilgiau. Būtent šiuo laikotarpiu stiklo įdaužų remontas dažniausiai dar įmanomas, tačiau langas užsidaro labai greitai.
Kas iš tikrųjų kaltas – kelininkai ar vairuotojai?
Ieškant kaltų dažnai pirštas krypsta į kelius, kelininkus ar net kitus eismo dalyvius, tačiau praktika rodo, kad didžiausią įtaką galutiniam rezultatui turi reakcijos greitis po pažeidimo.
Akmenukas sukuria įdaužą, bet sprendimas ją ignoruoti paverčia ją skilimu. Būtent čia prasideda finansinis skirtumas. Kol įdauža maža, stiklo įdaužų remontas kaina yra palyginti nedidelė. Kai skilimas išsiplečia, sprendimas lieka tik vienas – pilnas stiklo keitimas su kelis kartus didesnėmis išlaidomis.
Techninė apžiūra – nedraugiška įskilimams
Daug vairuotojų realią problemos kainą supranta tik artėjant techninei apžiūrai. Įdaužos ar skilimai vairuotojo matymo zonoje dažnai reiškia neigiamą išvadą. Tuo metu dažniausiai jau būna per vėlu remontui, nes pažeidimas peržengęs leistinas ribas. Tai ir yra momentas, kai akmenukas, kuris atrodė „nieko rimto“, virsta brangiu sprendimu, kurio buvo galima išvengti.
Evelkas nuotrauka
Paprasta tiesa apie Lietuvos kelius ir stiklą
Lietuvos keliai ir akmenukai iš tiesų yra dažniausiai pradžia, tačiau jie retai būna galutinė priežastis. Tikroji problema prasideda tada, kai pažeidimas paliekamas likimo valiai, nors mūsų klimatas ir kelio sąlygos tam visiškai nepalankios.
Todėl atsakymas į klausimą, kas kaltas dėl skilusių stiklų, nėra vienareikšmis. Akmenukas smogia pirmas, bet sprendimas, ar tai bus tik smulki įdauža, ar pilnas stiklo keitimas, dažniausiai priimamas jau po to. Ir Lietuvoje jis beveik visada turi būti greitas.