Kiekvienas tėvas prisimena tą momentą – vaikas pirmą kartą važiuoja be pagalbinių ratukų, o tu bėgi iš paskos, ištiesęs rankas, pasiruošęs sugauti. Bet kaip suprasti, kad atėjo tinkamas laikas tuos ratukus nuimti?
Ženklai, kad vaikas jau pasiruošęs
Daugelis tėvų pagalbinius ratukus nuima per anksti arba per vėlai. Per anksti – vaikas įgauna baimę ir vengia dviračio mėnesius. Per vėlai – ratukų įprotis trukdo išmokti balansą natūraliai.
Geriausias ženklas – vaikas jau geba važiuoti balansiniu dviratuuku arba ant dviračio su pagalbiniais ratukais pastebimai pasvyra į šonus posūkiuose. Tai reiškia, kad jis instinktyviai ieško pusiausvyros ir yra pasiruošęs kitam žingsniui.
Balansinis dviratukas – geriausias mokytojas
Mano kaimynė savo sūnų nuo trejų metų leido važinėtis balansiniu dviratuuku. Ketvirtojo gimtadienio proga padovanojo tikrą dviratį – ir berniukas iš pirmo karto nuvažiavo be jokios pagalbos. Jokių ašarų, jokių nubrozdinimų.
Balansinis dviratukas moko vaikus svarbiausio dalyko – pusiausvyros. Pedalų mynimas yra lengva dalis, kurią vaikai greitai perpras. O balansas, jei neišmoktas iš anksto, gali tapti tikru galvos skausmu.
Rinkdamiesi pirmuosius vaikiški dviračiai, atkreipkite dėmesį, ar gamintojas siūlo ir balansinius modelius – tai leidžia natūraliai pereiti nuo vieno etapo prie kito.
Dažniausios tėvų klaidos mokant važiuoti
Per dvidešimt metų dviračių kultūros Lietuvoje susiformavo keletas mitų, kurie ne padeda, o trukdo vaikams išmokti.
- Laikyti už balnelio ir stumti – vaikas nepajunta tikro balanso, nes remiasi į jūsų rankas.
- Pradėti nuo šlaito – atrodo logiška, bet vaikas negali kontroliuoti greičio ir išsigąsta.
- Rinktis per didelį dviratį, kad vaikas greičiau užaugtų – per aukštai nuo žemės mažylis jaučiasi nesaugus.
- Versti treniruotis per prievartą – kai tampa prievole, vaikas praranda norą.
Geriausia strategija – kantrybė ir leidimas vaikui pačiam pasirinkti tempą. Vieni išmoksta per dieną, kitiems reikia kelių savaičių, ir abu variantai yra visiškai normalūs.
Keletas praktinių patarimų pirmajai kelionei
Rinkitės lygią, kietą aikštelę be automobilių. Žolė atrodo saugiau, bet ant jos sunkiau važiuoti ir vaikas greičiau pavargsta. Asfaltinė aikštelė prie namų arba tuščia automobilių stovėjimo aikštelė savaitgalį – idealios vietos pirmiesiems bandymams.
Nepamirškite šalmo – net jei atrodo, kad vaikas važiuos lėtai. Saugaus elgesio įprotis formuojamas nuo pat pirmo karto. Ir, žinoma, girkite kiekvieną bandymą, net jei jis baigiasi griūtimi. Vaiko pasitikėjimas savimi yra svarbiau nei tobulas važiavimas.