Kai žmonės nusprendžia burtis į bendruomenę, klubą ar organizaciją, pradžia dažniausiai būna labai gyva. Idėjos liejasi, norisi kuo greičiau startuoti, susirašyti tikslus, susidėti parašus ir judėti pirmyn. Tą entuziazmą suprasti lengva. Vis dėlto būtent šiame etape gimsta nemaža dalis klaidų, kurios po kelių savaičių ar mėnesių pradeda erzinti labiau nei pats steigimo procesas.

Dažnas galvoja, kad asociacijos steigimas yra daugiau formalumas nei rimtas pasiruošimas. Bet tiesa kiek kitokia. Steigimo dokumentai tampa pagrindu tam, kaip organizacija veiks vėliau. Jeigu pradžioje paliekama miglos, skubos ar neaiškumų, visa tai grįžta tada, kai reikia priimti sprendimus, susitarti su nariais ar tvarkyti veiklos reikalus. Ir tada paaiškėja, kad klaida buvo ne didelė idėja, o per mažas dėmesys pradžiai.

Skubėjimas, kuris vėliau kainuoja nervų

Viena dažniausių klaidų atsiranda tada, kai steigėjai nori viską padaryti kuo greičiau. Toks noras labai žmogiškas. Visi užsidegę, visi motyvuoti, todėl atrodo, kad svarbiausia kuo greičiau užregistruoti organizaciją, o visa kita susitvarkys paskui. Deja, paskui dažnai niekas savaime nesusitvarko.

Kai dokumentai rengiami paskubomis, į juos įrašomi pernelyg bendri tikslai, miglotai aprašoma valdymo tvarka, ne iki galo pagalvojama, kaip bus priimami sprendimai. Pradžioje tai atrodo smulkmena. Vėliau, kai atsiranda pirmi rimtesni klausimai, prasideda interpretacijos. Vieni supranta vienaip, kiti kitaip, ir organizacija pradeda strigti vietose, kur galėjo veikti ramiai.

Per daug bendros formuluotės dokumentuose

Dar viena labai dažna klaida – noras rašyti gražiai, bet ne aiškiai. Kai steigėjai rengia dokumentus, jie kartais pasirenka labai plačius, skambius aprašymus. Skamba gražiai, atrodo solidžiai, bet praktiškai toks tekstas nelabai padeda. O kartais net apsunkina.

Asociacijai reikia ne migloto pažado, o suprantamos veikimo logikos. Kas priima sprendimus. Kas atstovauja organizacijai. Kaip įtraukiami nauji nariai. Kaip sprendžiami ginčai. Kaip šaukiami susirinkimai. Jeigu šie dalykai paliekami beveik tušti, organizacija vėliau pradeda gyventi nuojautomis. Vienas galvoja, kad turi teisę spręsti, kitas mano kitaip. Tokie nesusikalbėjimai labai greitai išsekina.

Todėl asociacijos steigimas neturėtų būti grožinės kūrybos pratimas. Čia reikia paprasto, aiškaus ir žemiško teksto.

Steigėjai susitaria žodžiu, bet ne popieriuje

Tai viena klasikinių situacijų. Pradžioje visi tarpusavyje sutaria puikiai. Atrodo, kad viskas aišku ir be dokumentų, nes juk žmonės vieni kitais pasitiki. Bet laikui bėgant aplinkybės keičiasi. Vieni tampa aktyvesni, kiti pasitraukia, treti ateina su naujomis idėjomis. Tada paaiškėja, kad senieji susitarimai buvo daugiau jausmas nei taisyklė.

Esu matęs ne vieną atvejį, kai organizacija sustojo dėl labai paprasto dalyko: nebuvo iki galo aišku, kas už ką atsakingas. Vienas manė, kad vadovas sprendžia daugiau, kitas tikėjosi, kad viską spręs nariai, trečias buvo įsitikinęs, kad užtenka neformalaus sutarimo. Tokiame fone net gera idėja pradeda strigti. Ir visai be reikalo.

Neįvertinama, kaip organizacija atrodys po metų

Pradžioje daug bendruomenių žiūri tik į startą. Kaip užregistruoti, kaip pradėti, kaip susitvarkyti pirmus dokumentus. Bet geriau veikia tie steigėjai, kurie bent trumpam pagalvoja toliau. Kas bus po pusmečio. Po metų. Po kelių projektų. Po pirmų nesutarimų. Po pirmų naujų narių.

Jei steigimo dokumentai ruošiami galvojant tik apie dabartinį mažą ratą žmonių, vėliau jie gali pasidaryti per siauri. Organizacija auga, o tvarka lieka pradinio lygio. Tada reikia taisyti tai, ką buvo galima apgalvoti iš anksto. Nebūtina visko numatyti idealiai, bet bent šiokia tokia perspektyva padeda labai stipriai.

Formalumai atrodo nuobodūs, kol nepradeda trukdyti

Dalis steigėjų nuoširdžiai pavargsta vien nuo žodžio „dokumentai“. Ir tą galima suprasti. Kai žmonės nori kurti veiklą, renginius ar atstovauti bendruomenės interesams, biurokratinė dalis atrodo sausa. Tačiau būtent tie sausi punktai vėliau lemia, ar organizacija veiks ramiai.

Kai dokumentai parengti tvarkingai, viskas juda lengviau. Mažiau bereikalingų klausimų, mažiau vidaus įtampos, mažiau chaoso. Kai jie paliekami bet kaip, atsiranda nuolatinis taisymo režimas. O jis išvargina labiau nei normalus pasiruošimas pradžioje.

Tvirta pradžia dažnai apsaugo nuo bereikalingų konfliktų

Todėl asociacijos steigimas turėtų būti vertinamas rimčiau nei vien parašų surinkimas ir registracijos veiksmas. Tai momentas, kai bendruomenė pasako sau, kaip ji veiks, kaip priims sprendimus ir kaip apsaugos save nuo painiavos ateityje. Čia nėra jokios romantikos, bet yra daug sveikos logikos.

Kai steigimo dokumentai rengiami atidžiau, organizacija gauna stipresnį pagrindą. O kai pagrindas tvirtas, žmonės gali skirti daugiau jėgų pačiai veiklai, vietoje to, kad nuolat taisytų pradžioje paliktas klaidas. Ir tai, tiesą sakant, yra viena geriausių investicijų pačioje pradžioje.