Kraustymasis į užsienį tapo įprastu reiškiniu tarp lietuvių. Kasmet tūkstančiai tautiečių susikrauna lagaminus ir iškeliauja ieškoti naujų galimybių kitose šalyse. Nors tai gali atrodyti kaip nuotykis, realybė dažnai būna sudėtingesnė, teigia perkraustymo paslaugų ekspertai AE-Trans.lt.
Per savo praktiką mačiau daugybę atvejų, kai žmonės susidūrė su nenumatytomis problemomis, kurių galėjo išvengti su tinkamu pasiruošimu. Pasidalinsiu keliomis dažniausiomis klaidomis ir patarimais, kaip jų išvengti.
Nepakankamas finansinis pasiruošimas
Viena didžiausių klaidų – išvykimas be finansinio saugumo pagalvės. Dauguma emigrantų mano, kad darbą ras iškart atvykę, tačiau realybė dažnai būna kitokia.
- Reikėtų turėti santaupų bent 3 mėnesiams (maždaug 2000-3000 eurų)
- Nepamiršti papildomų išlaidų: depozitas būstui, viešasis transportas, maistas
- Svarbu žinoti, kad pirmieji atlyginimai gali vėluoti
Mano draugė Rasa išvyko į Norvegiją turėdama vos 500 eurų kišenėje. Pirmą mėnesį jai teko miegoti bendrabutyje su penkiais kitais žmonėmis ir maitintis vien makaronais, kol gavo pirmą algą.
Dokumentų tvarkymas paskutinę minutę
Dokumentai – kita sritis, kur daug lietuvių suklysta. Šitų dalykų negalima atidėlioti!
Būtina iš anksto pasirūpinti:
- Galiojančiu pasu ar asmens tapatybės kortele
- Socialinio draudimo dokumentais (E formos)
- Sveikatos draudimu
- Diplomų ir kvalifikacijų vertimais
Kalbos barjeras
Daugelis lietuva tikisi išsiversti su anglų kalba, bet tai ne visada pakanka. Stebėjau, kaip žmonės stumiasi į šalį, kur nemoka nė žodžio vietine kalba.
Rekomenduoju:
- Pradėti mokytis kalbos dar Lietuvoje
- Naudoti programėles kaip Duolingo ar Babbel
- Dalyvauti nemokamose kalbų pamokose atvykus (daugelis šalių jas siūlo)
Pernelyg didelė romantika
Daug lietuvių įsivaizduoja užsienį pagal paveiksliukus instagrame, o realybė būna kitokia. Pažįstu daug tautiečių, kurie grįžo namo po kelių mėnesių, nes realybė nesutapo su lūkesčiais.
Bendruomenės ignoravimas
Lietuviai dažnai vengia kitų lietuvių užsienyje, manydami, kad taip greičiau integruosis. Tačiau tautinė bendruomenė gali labai padėti:
- Suteikti vertingos informacijos apie darbo rinką
- Padėti spręsti biurokratines problemas
- Suteikti emocinę paramą sunkiais momentais
Mano pusbrolis Jonas bandė viską daryti pats Švedijoje. Po metų jis dar neturėjo nuolatinio darbo, nors vietinėje lietuvių grupėje feisbuke nuolat buvo skelbiami darbo pasiūlymai.
Ką daryti prieš išvykstant?
Kruopštus planavimas yra raktas į sėkmingą emigraciją. Mano patirtis rodo, kad tie, kurie skirią bent 6 mėnesius pasiruošimui, turi daug sklandesnį perėjimą.
Susisiekite su žmonėmis, jau gyvenančiais toje šalyje. Paklauskite apie kasdienį gyvenimą, ne tik apie algas. Išsiaiškinkite realias pragyvenimo išlaidas. Pradėkite taupyti anksčiau nei manote, kad reikia.
Emigracija gali atverti nuostabias galimybes, bet tik tiems, kurie tinkamai pasiruošia. Nepulsiu džiuginti, kad užsienyje laukia rojus – laukia sunkus darbas ir iššūkiai, bet su tinkamu pasiruošimu šie iššūkiai tampa įveikiami.
O jūs? Ar planuojate išvykti? Kokios jūsų didžiausios baimės?