Per pastarąjį dešimtmetį daugelis lietuvių į butų nuomą žvelgė kaip į saugią investiciją – kas mėnesį sruvenantys nuomos pinigai, auganti turto vertė, stabilumas. Tačiau 2025-ieji jau nebe tokie paprasti. Kainos keičiasi, mokesčiai auga, o nuomininkų lūkesčiai – dar didesni. Tad ar šiandien verta rizikuoti ir pirkti butą tik tam, kad jis atsipirktų per nuomą?
Pajamos mažėja, o įsipareigojimai – auga
Jei prieš kelerius metus vidutinis buto nuomos pelningumas siekė apie 6 – 7 %, dabar realiai galima tikėtis 3 – 4 %. To priežastys gana paprastos: būsto kainos šoktelėjo aukščiau nei nuomos tarifai.
Be to, padidėję paskolų procentai ir griežtesni bankų reikalavimai reiškia, kad mėnesio įmoka dažnai viršija gaunamą nuomos sumą. Kitaip tariant – butas pats savęs nebeišlaiko.
Tiesa, jei turtą perkate už grynuosius, situacija kiek švelnesnė, bet net ir tada pelno marža susitraukia. Dalis investuotojų jau renkasi kitus kanalus – pavyzdžiui, fondus ar trumpalaikę nuomą.
Nuomininkai tapo reiklesni
Dar prieš kelerius metus užteko, kad bute būtų skalbimo mašina ir lova. Dabar nuomininkai ieško kažko daugiau – estetikos, komforto, geros energinės klasės.
Tai reiškia, kad investuotojas turi ne tik nusipirkti būstą, bet ir pasirūpinti jo atnaujinimu, interjeru, energiniu efektyvumu. Tokios smulkmenos dažnai kainuoja daugiau, nei planuota, tačiau be jų – butas stovi tuščias.
Skaičiai: pelningumas ir realybė
Remiantis 2025 m. nekilnojamojo turto rinkos duomenimis:
- Vidutinė buto kaina Vilniuje – apie 3 400 €/m²
- Vidutinė nuomos kaina – 14 – 16 €/m²
- Pelnas prieš mokesčius – vidutiniškai 3 %
- Atsipirkimo laikotarpis – apie 25 – 30 metų
Tai nėra prasti skaičiai, tačiau jie mažiau patrauklūs, nei buvo prieš penkerius metus.
Trumpalaikė nuoma, pvz., „Airbnb“, išlieka pelningesnė – iki 8 %, bet reikalauja daugiau laiko, administravimo ir rizikos.
Kada vis dar verta?
Būtų pirkimas nuomai vis dar gali būti prasmingas, jei:
- turite pradinį kapitalą be paskolos;
- perkate mažesnį butą gerame rajone, netoli universitetų ar verslo centrų;
- planuojate turėti turtą ilgiau nei 10 metų ir nesivaikote greito pelno;
- galite patys pasirūpinti nuomininkais ir priežiūra.
Tuomet būstas tampa tarsi saugus rezervas – ne tiek dėl grąžos, kiek dėl stabilumo ir galimybės jį panaudoti vėliau.
Asmeninė istorija: butas, kuris „dirbo“ pats
Viena vilnietė pasakojo, kad 2018 m. įsigijo mažą butą Šnipiškėse už 85 tūkst. €. Nuomavo jį studentams, paskui – jauniems specialistams. Po septynerių metų jos būstas vertas apie 140 tūkst. €, o investicija atsipirko tiek per nuomą, tiek per vertės augimą.
Tačiau ji pati pripažįsta – šiandien tokio rezultato nebepakartotų. „Dabar pirkčiau tik jei tikrai turėčiau laisvų pinigų ir aiškų planą, ką su butu daryti“, – sako ji.
2025-aisiais buto pirkimas nuomai nebėra greitas kelias į pasyvias pajamas. Rinka brandesnė, skaičiai blaivesni, o rizikos didesnės.
Tačiau jei investicija paremta aiškiu planu, ilgu horizontu ir racionaliu vertinimu – butas vis dar gali būti gera finansinė pagalvė. Tiesiog reikia nebesvajoti apie greitą pelną, o skaičiuoti šaltai, lyg verslininkas.
Taip pat verta pažvelgti į platesnį vaizdą – pinigų investavimas šiandien nebėra vien tik taupymas ar akcijų pirkimas. Vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip jų pinigai „dirbtų“ už juos – nuo obligacijų iki startuolių finansavimo, nuo fondų iki nuosavo turto. Esmė paprasta: kuo anksčiau pradedi investuoti, tuo daugiau laiko turi augimui. Net maža, bet nuosekliai investuojama suma per keletą metų gali tapti rimtu kapitalu.
Tuo pat metu Lietuvoje vis dar stipri nt investicijos kryptis – žmonės tiki apčiuopiamu turtu, kuris suteikia saugumo jausmą ir leidžia jaustis labiau valdant savo pinigus. Nekilnojamas turtas dažnai suvokiamas kaip paveldimas, ilgalaikis sprendimas, o ne trumpalaikė spekuliacija. Nors rinkos svyravimai neišvengiami, daugelis lietuvių renkasi būtent šią kryptį, nes ji atrodo labiau suprantama, o turto turėjimas – tarsi pasitikėjimo ir stabilumo ženklas.
Galų gale, sėkminga investicija priklauso ne nuo mados, o nuo aiškaus plano. Vieni renkasi diversifikuoti – dalį lėšų nukreipdami į vertybinius popierius, kitą – į nekilnojamąjį turtą, treti – į savo verslą. Svarbiausia nebijoti pradėti, nes kiekvienas žingsnis link finansinio savarankiškumo yra vertingas.