Pinigai verslui reikalingi visada – pradžiai, augimui, sunkesnio laikotarpio pergyvenimu. Verslo paskola gali būti tramplinas į priekį arba akmeninis šuolis į dugną. Skirtumas – ne pačioje paskoloje, o tame, kaip ji paimama ir kam naudojama.
Skolinimasis verslui nėra blogis. Tai įrankis. Kaip ir bet kuris įrankis – gali padėti arba pakenkti, priklausomai nuo to, kas ir kaip jį naudoja.
Pirmas klausimas: ar tikrai reikia?
Skamba banaliai, bet būtent čia daugiausia klaidų. Verslo savininkai dažnai skolinasi ne todėl, kad tikrai reikia, o todėl, kad taip „priimta” arba todėl, kad pasiūlymas atrodo patrauklus.
Prieš svarstant paskolą, verta užduoti sau kelis klausimus. Ar problema, kurią noriu išspręsti, tikrai reikalauja papildomų pinigų? Gal galima optimizuoti esamus procesus? Gal klientai galėtų mokėti greičiau? Gal kai kurias išlaidas galima atidėti?
Kartais paskola tikrai yra geriausias sprendimas. Kartais – tiesiog lengviausias, bet ne geriausias.
Kiek iš tiesų reikia?
Čia prasideda rimta matematika. Ne „maždaug tiek turėtų pakakti”, o konkretūs skaičiai su pagrindimais.
Per maža suma – ir paskola neišspręs problemos, kuriai buvo imama. Liks pusiau padarytas darbas ir įsipareigojimai, kurių naudą sunku pamatuoti.
Per didelė suma – ir mokėsi palūkanas už pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitoje. Arba, dar blogiau, atsiras pagunda juos panaudoti tam, kam iš pradžių nesiplanavai.
Skaičiuok konkrečiai: įranga kainuoja tiek, remontas – tiek, apyvartinės lėšos trims mėnesiams – tiek. Pridėk rezervą nenumatytoms išlaidoms – bet protingą rezervą, ne dvigubą sumą „dėl visa ko”.
Grąžinimo planas – ne formalumas
Bankai ir kreditoriai prašo verslo plano ne todėl, kad jiems įdomu paskaityti. Jie nori matyti, iš kur ateis pinigai paskolai grąžinti.
Bet dar svarbiau – tu pats turi tai žinoti. Ne tikėti, ne viltis, o turėti aiškų planą su skaičiais.
Jei paskola imama įrangai – kaip ta įranga padidins pajamas arba sumažins išlaidas? Per kiek laiko investicija atsipirks? Jei apyvartai – kaip užtikrinsi, kad apyvarta tikrai suksis, o ne sustos?
Blogiausias scenarijus – paimti paskolą su viltimi, kad „kažkaip bus”. Kažkaip dažniausiai nebūna.
Palūkanos – ne vienintelė kaina
Žiūrint į paskolos pasiūlymus, akys pirmiausia krypsta į palūkanų normą. Tai svarbu, bet ne viskas.
Sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokesčiai, draudimo įmokos, išankstinio grąžinimo baudos – visa tai gali smarkiai pakeisti realią paskolos kainą.
Bendroji vartojimo kredito kaina (BVKK) – skaičius, kurį privalo nurodyti visi kreditoriai – parodo tikrąją kainą. Lygink būtent jį, ne vien palūkanas.
Ir skaityk smulkųjį šriftą. Taip, tą, kurio niekas neskaito. Ten kartais slepiasi netikėtumai.
Užstatas ir garantijos
Verslo paskolos dažnai reikalauja užstato – nekilnojamojo turto, įrangos, kartais asmeninių garantijų. Čia verta sustoti ir gerai pagalvoti.
Užstatyti verslo turtą – viena. Užstatyti šeimos butą – visai kita. Jei verslas žlugs, ar esi pasiruošęs netekti namų?
Asmeninė garantija reiškia, kad atsakai ne tik verslo, bet ir asmeniniu turtu. Kai verslas sėkmingas, tai atrodo formalumas. Kai nesėkmingas – realybė, kuri gali pakeisti gyvenimą.
Skolinimosi alternatyvos
Paskola – ne vienintelis būdas gauti pinigų verslui. Priklausomai nuo situacijos, gali būti geresnių variantų.
Faktoringas – jei problema yra lėtai mokantys klientai, o ne pinigų trūkumas apskritai. Lizingas – jei reikia įrangos ar transporto, bet nebūtinai nuosavybės teise. Investuotojai – jei verslas turi didelį augimo potencialą ir esi pasiruošęs dalintis nuosavybe.
Kiekvienas variantas turi savų privalumų ir trūkumų. Paskola – paprasčiausias ir greičiausias būdas, bet ne visada optimaliausias.
Kada paskola – gera idėja
Nepaisant visų perspėjimų, verslo paskola daugeliu atvejų yra teisingas sprendimas.
Kai matai aiškią galimybę, kuriai išnaudoti reikia kapitalo. Kai investicija atsipirks greičiau nei paskolos terminas. Kai turi stabilius pinigų srautus ir gali ramiai įsipareigoti mokėti kas mėnesį.
Paskola augimui – sveika. Paskola skylėms lopyti, kai verslas sistemingai nuostolingas – pavojinga.
Skirtumas – ar skoliniesi investicijai, ar vartojimui. Pirmu atveju pinigai dirba ir uždirba. Antru – tiesiog atidedi problemą.
Raudonos vėliavos
Keletas požymių, kad galbūt skolintis neverta:
Jei nežinai, kam konkrečiai panaudosi pinigus – stop. Jei grąžinimo planas remiasi prielaidomis „jei viskas gerai pasisuks” – stop. Jei ši paskola reikalinga ankstesnei paskolai grąžinti – tikrai stop.
Jei kreditorius nesigilina į tavo verslą ir siūlo pinigus „čia ir dabar” be klausimų – pagalvok, kodėl. Dažniausiai todėl, kad palūkanos pakankamai didelės padengti riziką.
Esmė
Verslo paskola – nei gėris, nei blogis. Tai priemonė, kurios vertė priklauso nuo naudojimo.
Pasiskolink tiek, kiek tikrai reikia – ne mažiau, ne daugiau. Žinok, kam naudosi ir kaip grąžinsi. Suprask visas sąlygas, ne tik palūkanas. Ir visada turėk planą B – ką darysi, jei kas nors nepavyks.
Protingai paimta paskola gali pagreitinti verslo augimą metais. Neapgalvotai – gali metams sustabdyti arba visai sustabdyti. Skirtumas – keliose valandose, skirtose planavimui ir skaičiavimams.