Kiekvieną žiemą santechnikų telefonai skamba be perstojo. Šalčiai išbando ne tik mūsų kantrybę, bet ir namų inžinerinius tinklus. Per dešimt metų dirbantis santechnikas Darius pasakojo, kad dauguma avarijų įvyksta ne dėl vamzdžių, o dėl smulkių detalių, kurioms niekas neskiria dėmesio.
Silpniausia vieta yra ten, kur niekas nežiūri
Daugelis namų savininkų sutelkia dėmesį į vamzdžius – izoliuoja, tikrina, ar nėra korozijos. Bet Darius sako, kad dažniausiai problema kyla ties uždaromaisiais elementais – ventiliais ir čiaupais, kurie metus stovi atidaryti ir niekas jų nejudina.
Kai ateina šalčiai ir reikia skubiai uždaryti vandenį – pavyzdžiui, dėl vamzdžio lūžio ar remonto – pasirodo, kad ventilis užkibęs ir nepasisuka. Arba pasisuka, bet nebeuždaro iki galo. Tokiu momentu kelios minutės lemia, ar apsemsite rūsį, ar ne.
Reguliarus ventilių prapūtimas – atidarymas ir uždarymas bent kartą per kelis mėnesius – gali užkirsti kelią tokioms situacijoms.
Darius priduria, kad dar viena rizikos zona – lauko čiaupai. Jei rudenį nebuvo tinkamai paruošti žiemai, vanduo juose gali užšalti ir susprogdinti ne tik patį čiaupą, bet ir dalį vidinio vamzdyno.
Kuo skiriasi skirtingų tipų ventiliai
Ne visi ventiliai sukurti vienodai. Senesnėse sistemose dažniausiai randami sklendės tipo ventiliai, kurie ilgainiui kalkinasi ir pradeda šleifuoti. Šiuolaikinėse sistemose vis dažniau naudojami sferiniu mechanizmu paremti variantai.
Šiuolaikinis rutulinis ventilis pasižymi paprastumu ir patikimumu – vienu pasukimu atsidaro arba užsidaro visiškai. Nėra tarpinių padėčių, kuriose galėtų kauptis nuosėdos. Būtent todėl jie rečiau stringa ir tarnauja ilgiau.
- Sklendės tipo ventilis – lėtas atidarymas, linkęs kalkinytis, bet pigesnis.
- Rutulinis – greitas atidarymas vienu judesiu, patikimesnis ilgalaikiam naudojimui.
- Atbulinis – praleidžia vandenį tik viena kryptimi, saugo nuo grįžtamojo srauto.
- Termostatinis – reguliuoja srautą pagal temperatūrą, naudojamas šildymo sistemose.
Renkantis svarbu atsižvelgti į naudojimo sąlygas – vandens temperatūrą, slėgį ir vamzdžio skersmenį.
Prevencija, kuri taupo nervus ir pinigus
Darius rekomenduoja kartą per metus apžiūrėti visus uždarymo taškus namuose – ties vandens įvadu, prie katilo, po kriauklėmis, prie skalbimo mašinos. Pasukti, patikrinti, ar veikia sklandžiai.
Taip pat verta turėti atsarginį ventilį namie – jei reikia skubiai pakeisti sugedusį, nereikės laukti, kol parduotuvė atsidarys ar santechnikas pristatys. Kaina nedidelė, o avarijos metu tai gali sutaupyti daug laiko ir nervų.
Jei randate ventilį, kuris sunkiai sukasi arba lašina – pakeiskite iš karto, kol tai planinis darbas, o ne avarija vidurnaktį. Pakeitimas kainuoja nuo keliolikos iki keliasdešimt eurų, o santechniko iškvietimas avarijos metu – dažnai kelis kartus brangiau.
Žiema kiekvienais metais ateina netikėtai – bent jau taip juokauja santechnikai. Bet pasirengti jai galima iš anksto.