Protinis dantis dažnai primena svečią, kuris pasirodo per vėlai ir dar atsineša bėdų. Kol jo nejaučiame, apie jį negalvojame. Bet užtenka vieno vakaro, kai ima mausti žandikaulį, sunkiau išsižioti ar skauda kramtant, ir tas „tolimas“ dantis tampa pagrindine dienos tema.
Dalis žmonių bando laukti. Gal praeis. Gal tik dygsta. Gal užteko sukąsti stipriau ar peršalti. Kartais skausmas tikrai aprimsta, bet tai ne visada reiškia, kad problema išsisprendė. Protinis dantis gali kelti rūpesčių bangomis: vieną savaitę skauda, kitą viskas geriau, o po kelių mėnesių vėl grįžta tas pats scenarijus. Ir tada kyla klausimas, kurį pacientai dažnai atidėlioja: ar jau metas jį šalinti?
Kodėl protiniai dantys taip dažnai pridaro rūpesčių
Protiniams dantims burnoje dažnai tiesiog pritrūksta vietos. Jie dygsta paskutiniai, kai kiti dantys jau seniai užėmę savo pozicijas. Jei žandikaulyje vietos mažai, dantis gali augti kreivai, remtis į gretimą dantį, likti pusiau išdygęs arba spausti dantenas.
Tada prasideda nemalonumai. Aplink pusiau išdygusį dantį lengviau kaupiasi maisto likučiai ir apnašos. Tą vietą sunku gerai išvalyti, nes ji pačiame burnos gale. Dantenos gali tinti, parausti, skaudėti. Kartais atsiranda nemalonus skonis, blogas kvapas, maudimas, kuris pereina į ausį ar smilkinį.
Iš pirmo karto gali atrodyti, kad tai tik laikinas dygimo skausmas. Bet jei tas pats protinis dantis nuolat primena apie save, jis greičiausiai nėra ramus burnos gyventojas. Jis kelia apkrovą audiniams, dantenoms ar šalia esančiam dantims, o tai ilgainiui gali baigtis didesniu gydymu.
Kada skausmas tampa ženklu, kad delsti neverta
Skausmas pats savaime dar ne visada reiškia, kad dantį būtina rauti. Kartais uždegimą galima suvaldyti, pagerinti higieną, įvertinti dantenų būklę ir stebėti situaciją. Tačiau yra atvejų, kai dantų rovimas tampa protingiausiu pasirinkimu, nes pats dantis neturi geros perspektyvos.
Jei protinis dantis auga kreivai, spaudžia kaimyninį dantį arba lieka dalinai uždengtas dantenomis, problema dažnai kartojasi. Vieną kartą uždegimas praeina, bet vieta lieka tokia pati. Valyti ją vis dar sunku, dantenos vis dar dirginamos, o bakterijos vis dar randa sau patogią nišą. Tokiu atveju laukimas gali reikšti ne kantrybę, o lėtą problemos auginimą.
Odontologas ar burnos chirurgas paprastai vertina ne vien skausmo stiprumą. Svarbu, kaip dantis išdygęs, kokia jo kryptis, ar pažeidžiamas šalia esantis dantis, ar matomas uždegimas, ar pacientui sunku prižiūrėti tą vietą. Kartais rentgeno nuotrauka labai aiškiai parodo, kodėl skausmas vis grįžta.
Kodėl protinio danties rovimo bijoma labiau nei reikėtų
Žodis „rovimas“ daugeliui skamba nemaloniai. Žmogus įsivaizduoja skausmą, ilgą procedūrą, patinusį veidą ir kelias dienas nepatogumų. Baimė suprantama, nes odontologinės procedūros retai kam kelia džiaugsmą. Tačiau dažnai didžiausias stresas kyla ne dėl pačios procedūros, o dėl nežinojimo.
Pacientas nežino, ar bus sunku. Nežino, kiek truks. Nežino, ar po to labai skaudės. Kai gydytojas apžiūri dantį, paaiškina situaciją ir pasako, ko tikėtis, baimė dažnai sumažėja. Aiškus planas visada ramina labiau nei spėliojimas namuose.
Šalinant protinį dantį naudojamas nuskausminimas, todėl procedūros metu pacientas neturėtų jausti skausmo. Po rovimo gali būti tinimas, jautrumas, maudimas, bet gydytojas paaiškina, kaip prižiūrėti žaizdą, ką valgyti, ko vengti ir kada kreiptis, jei kažkas kelia nerimą. Tai nėra maloniausia patirtis, bet dažnai ji trumpesnė ir paprastesnė nei mėnesiai pasikartojančio uždegimo.
Ką žmogus laimi pašalinęs probleminį protinį dantį
Kai protinis dantis nuolat skauda, žmogus prie to net nepastebimai prisitaiko. Kramto kita puse, atsargiau valosi dantis, vengia kietesnio maisto, bijo, kad vėl ištins dantenos. Skausmas tampa lyg foninis nerimas, kuris grįžta pačiu nepatogiausiu metu.
Pašalinus probleminį dantį, išnyksta nuolatinis uždegimo židinys. Burnos higiena tampa lengvesnė, sumažėja spaudimas gretimiems dantims, o pacientas nebegyvena laukimu, kada vėl pradės mausti. Tai ypač svarbu, kai protinis dantis jau kartą ar kelis kartus sukėlė ryškų uždegimą.
Žinoma, ne kiekvieną protinį dantį reikia šalinti. Jei jis pilnai išdygęs, taisyklingoje padėtyje, lengvai valomas ir nekelia problemų, jis gali likti burnoje. Bet jei dantis vis grįžta su skausmu, tinimu ar uždegimu, verta ne raminti save, o pasitikrinti.
Geriausias laikas spręsti yra prieš didesnį uždegimą
Blogiausia laukti momento, kai veidas patinsta, burną sunku išsižioti, o skausmas trukdo miegoti. Tada gydymas dažnai tampa skubesnis, nemalonesnis ir keliantis daugiau streso. Geriau protinį dantį įvertinti tada, kai problema dar valdoma.
Jei jaučiate pasikartojantį maudimą burnos gale, matote patinusias dantenas ar pastebite nemalonų kvapą iš tos vietos, verta registruotis apžiūrai. Viena konsultacija gali aiškiai parodyti, ar dantį galima stebėti, ar rovimas tikrai būtų saugesnis pasirinkimas.
Protinis dantis neturi tapti nuolatiniu skausmo šaltiniu. Jei jis trukdo kramtyti, dirgina dantenas ar kelia uždegimus, sprendimas jį pašalinti gali būti ne pralaimėjimas, o palengvėjimas. Kartais geriausias dantis yra tas, kurio burnoje tiesiog nebereikia saugoti per jėgą.