Namo renovacija ir bendrijos pirmininkas: kas turi pasirūpinti procesu ir dokumentais

Kai namo sienos ima trūkinėti, šiluma išeina pro nesandarius langus, o sąskaitos už šildymą bado akis, anksčiau ar vėliau gyventojai ima galvoti apie renovaciją. Tačiau tam, kad viskas pajudėtų iš vietos, reikia vieno žmogaus, kuris imtųsi iniciatyvos. Čia į sceną žengia bendrijos pirmininkas.

Be aktyvaus pirmininko retai kada pavyksta suburti gyventojus bendram tikslui. O kur dar popierizmas, konkursai, rangovų paieška ir dešimtys kitų detalių, apie kurias dažnas gyventojas net nežino, kol nepradeda skaudėti galvos.

Dokumentai – ne formalumas, o namo ateities garantas

Daugelis galvoja, kad dokumentai yra tik formalumas, kurį galima greitai „sustyguoti“ paskutinę minutę. Deja, tikrovė kita. Kad renovacijos procesas nesustreikuotų viduryje, visi svarbūs dokumentai turi būti paruošti iš anksto. Čia vėl svarbus bendrijos pirmininko vaidmuo.

Jis turi pasirūpinti:

  • Projekto rengimu ir derinimu su gyventojais
  • Privalomų sutikimų surinkimu
  • Rangovo konkurso organizavimu
  • Kredito sąlygų derinimu, jei darbai finansuojami iš banko paskolos
  • Dokumentų pateikimu savivaldybei ar kitiems atsakingiems subjektams

Kiekvienas etapas reikalauja dėmesio, nes mažos klaidos gali kainuoti brangiai. Jei kokio nors leidimo pritrūksta ar sutartis būna parengta atmestinai, visas procesas sustoja, o iš naujo startuoti – kur kas sunkiau nei atrodo.

Pirmininkas kaip tiltas tarp gyventojų ir rangovų

Namo renovacija nėra vien statybos darbai. Tai – gyvas procesas, kuriame kiekvienas gyventojas turi savo lūkesčių, klausimų ir kartais net baimių. Bendrijos pirmininkas tampa tuo žmogumi, kuris surenka visas nuomones, išsiaiškina norus ir sugeba tai suderinti su realiomis techninėmis galimybėmis.

Be gero bendravimo renovacijos metu kyla konfliktai, ginčai, o kai kuriais atvejais darbai nutrūksta visai. Todėl bendrijos pirmininkas turi mokėti kalbėtis ir su statybininkais, ir su kaimynais, kad projektas judėtų į priekį.

Kam dažniausiai pritrūksta pasiruošimo?

Praktika rodo, kad dažniausiai stringa šie dalykai:

  • Neparengtas aiškus darbų grafikas
  • Nepatvirtinti visi sutarčių priedai
  • Nepaskirtas žmogus, kuris prižiūrėtų atliktus darbus

Nors teoriškai tuo gali užsiimti techninis prižiūrėtojas, realybėje būtent bendrijos pirmininkas dažniausiai pirmas pamato, jei kažkas ne taip – trūko medžiagų, vėluojama su terminais ar neatitinka kokybė.

Ar verta viską mesti ant vieno žmogaus pečių?

Tai dažnas klausimas daugiabučiuose. Ir nors oficialiai bendrijos pirmininkas yra atsakingas už renovacijos eigą ir dokumentus, praktikoje jam labai padeda stipri valdyba ar aktyvūs gyventojai. Kuo daugiau žmonių įsitraukia, tuo lengviau išvengti klaidų ir išspręsti kylančius nesklandumus.

Kai kurie pirmininkai pasakoja, kad didžiausia pagalba – ne pinigai, o aktyvus palaikymas: kai kaimynai patys seka terminus, siūlo idėjas, padeda tikrinti darbus. Tokiose bendrijose renovacija tampa ne kova, o bendras projektas, kurį vėliau visi prisimena su pasididžiavimu.