Kai pirmą kartą į rankas paimi metalo detektorių, atrodo, kad lobiai laukia už kiekvieno žingsnio. Tačiau net ir geriausi prietaisai nieko nepadės, jei darai tas pačias klaidas, kurias kartoja daug naujokų. Štai ką verta žinoti, kad paieškos būtų ne tik įdomios, bet ir sėkmingos.
Per didelis pasitikėjimas gamykliniais nustatymais
Daugelis pradedančiųjų palieka detektorių veikti su gamykliniais parametrais. Tai tarsi važiuoti automobiliu visą laiką ant bandomojo režimo – važiuoja, bet ne taip, kaip galėtų. Kiekvienas gruntas, drėgmė, net oro temperatūra gali pakeisti, kaip detektorius „girdi“ metalą.
Prieš kiekvieną išvyką verta skirti kelias minutes nustatymų patikslinimui. Pabandyk sumažinti triukšmo lygį ar sureguliuoti jautrumą – nustebsi, kiek daugiau signalų aptiksi.
Pamirštamas žemės balansavimas
Tai viena dažniausiai nepastebimų klaidų. Žemės mineralai klaidina detektorių, o rezultatas – garsai be radinių. Paprastas žemės balansavimas gali išspręsti šią bėdą. Dauguma detektorių tai leidžia atlikti vos per kelias sekundes. Kai kurie modeliai, pavyzdžiui, Minelab VANQUISH 540 metalo detektorius, turi automatinį balansavimą – puikus sprendimas tiems, kas dar tik mokosi.
Netinkamas paieškos tempas
Kai kas elgiasi su metalo detektoriumi kaip su žoliapjove – eina greitai, mosuoja plačiai, tikėdamiesi užčiuopti viską. Tačiau metalo aptikimas – ne sprintas. Lėti, tolygūs judesiai, šiek tiek persidengiantys mostai, leidžia prietaisui geriau „perskaityti“ žemę.
Neskubėk. Kiekvienas signalas gali būti istorijos dalis – monetos, sagos ar net seno žiedo fragmentas.
Nepakankamai dėmesio signalams
Pradedantieji dažnai reaguoja tik į stipriausius garsus, praleisdami silpnesnius, „paslėptus“ signalus. Kartais būtent jie slepia įdomiausius radinius. Stiprumas nebūtinai reiškia vertę – mažas sidabro gabalėlis gali duoti silpnesnį garsą nei didelis aliuminio dangtelis.
Pasiklausyk skirtingų tonų, paeksperimentuok – išmok klausyti savo įrangos, tarsi pažintum naują kalbą.
Nepakankamai išanalizuota vieta
Vienas iš dažniausių nusivylimų – ieškoti „kur papuola“. Sėkmė metalo detektorių pasaulyje dažnai slypi vietose, kur anksčiau vyko gyvenimas ar prekyba. Senos sodybos, apleistos takai, prie upių buvusios poilsio zonos – tai aukso gyslos, jei žinai, kur žiūrėti.
Naudokis senais žemėlapiais, pasikalbėk su vietiniais, patyrinėk vietovės istoriją. Kartais užtenka vienos užuominos iš senolio pasakojimo, kad rastum kažką, kas laukė šimtmetį.
Metalo detektoriaus naudojimas – tai ne tik hobis, bet ir būdas pabūti gamtoje, atsijungti nuo kasdienio tempo, pajusti atradimo džiaugsmą. Klaidos yra natūrali šio proceso dalis, tačiau kiekvieną jų galima ištaisyti.
Svarbiausia – kantrybė, smalsumas ir noras tobulėti. Po kelių sėkmingų radinių suprasi, kad kiekvienas signalas turi savo istoriją. Ir kai išgirsti tą pažįstamą „ding“, širdis vis tiek suvirpa taip, lyg tai būtų pirmas kartas.