Energetika ir pramoga – du žodžiai, kurie retai atsiduria viename sakinyje. Tačiau energinio naudingumo sertifikato pasaulyje slypi netikėtumų, kurie verstų nustebti net skeptiškiausią biurokratijos kritiką. Štai porcija faktų, kuriuos galėsite panaudoti kitame vakarėlyje, kai pokalbis nukryps į nekilnojamąjį turtą.
1. Spalvų skalė nukopijuota nuo šaldytuvų
Žalia-geltona-raudona skalė nuo A iki G atsirado ne iš architektų ar statybininkų galvų. Ji pasiskolinta iš buitinės technikos ženklinimo sistemos, sukurtos 1994 metais. Taip, jūsų namo energetinė klasė vertinama ta pačia logika kaip skalbimo mašinos efektyvumas.
Iš pradžių buvo tik A–G. Tada atsirado A+, A++, A+++, nes gamintojai tapo per daug efektyvūs. Pastatams kol kas pakanka A++ – dar niekas nepasiekė A+++. Gal jūsų būsimas namas bus pirmas?
2. Vokietijoje sertifikatas turi savo gimtadienį
Vokiečiai, žinoma, turi tam specialų žodį: Energieausweis. Ir jie švenčia jo „gimtadienį” – 2002 metų sausio 1-ąją, kai dokumentas tapo privalomas. Kas mėgsta vokišką pedantiškumą, gali pastebėti, kad tai buvo antradienis.
Lietuvoje privalomas sertifikavimas atsirado 2006 metais – taigi esame ketveri metai jaunesni. Energetinio sertifikavimo amžiumi skaičiuojant, dar paaugliai.
3. Didžiausias šilumos vagis – ne sienos
Dauguma žmonių mano, kad šiluma bėga per sienas. Iš tiesų didžiausias praradimas tipiniame pastate – per stogą ir vėdinimą. Karštas oras kyla aukštyn (fizikos dėsniai negailestingi), o per neapšiltintą stogą išgaruoja lyg arbata iš puodelio be dangtelio.
Antras didžiausias vagis – langai. Ne dėl to, kad prastos kokybės, o dėl to, kad stiklas tiesiog praleidžia šilumą geriau nei siena. Net geriausi tritiksliai langai yra 5–6 kartus prastesni izoliatoriai nei apšiltinta siena.
4. A+ klasės namas gali būti šaltesnis nei D klasės
Paradoksas? Ne visai. Energinio naudingumo sertifikatas vertina, kiek energijos reikia palaikyti standartinę temperatūrą – ne kokia temperatūra realiai palaikoma.
A+ klasės name su šilumos siurbliu ir rekuperacija galima palaikyti 21 laipsnį už 30 eurų per mėnesį. D klasės name su senu katilu tie patys 21 laipsnis kainuos 150 eurų. Bet jei D klasės savininkas šildo iki 24 laipsnių (ir moka 200 eurų), jo namuose bus šilčiau nei pas taupų A+ gyventoją.
Sertifikatas parodo potencialą, ne realybę. Lygiai kaip automobilio degalų sąnaudos – gamintojas rašo 5 l/100 km, bet jūsų koja ant pedalo lemia tikrą rezultatą.
5. Estai labiausiai mėgsta sertifikuotis
Baltijos šalyse estai pirmauja pagal išduotų sertifikatų skaičių vienam gyventojui. Latviai – antri, lietuviai – treti. Galbūt tai susiję su tuo, kad Estijoje žiemos šalčiausios ir energijos taupymas – ne teorinė disciplina, o išgyvenimo strategija.
Įdomu, kad skandinavai, nors turi griežčiausius reikalavimus, sertifikatų skaičiumi nuo baltų atsilieka – jų pastatai tiesiog statomi efektyvūs iš karto, mažiau ką tikrinti.
6. Seniausias sertifikuotas pastatas Lietuvoje
Oficialių duomenų nėra, bet neoficialiais šaltiniais – XVII amžiaus dvaras Žemaitijoje. Rezultatas? G klasė, žinoma. Bet ponai anuomet turėjo daug tarnų malkoms nešioti, tai energetinis efektyvumas nebuvo prioritetas.
Įdomiausia, kad kai kurie seni mūriniai pastatai su metrų storio sienomis turi netikėtai neblogus rodiklius. Molis ir plyta – solidūs izoliatoriai. Problema – langai ir stogas, kurie seniai pakeisti moderniais, bet prastesniais variantais.
7. Šuns būda irgi gali turėti sertifikatą
Teoriškai – taip. Jei būda didesnė nei 50 kvadratinių metrų ir šildoma, ji atitinka pastato apibrėžimą. Praktikoje tokių atvejų neužfiksuota, bet jei turite ypač išlepintą dogą su erdviu šildomu namelyje – galite būti pionierius.
Rimtai kalbant, apribojimai egzistuoja: sertifikuojami tik pastatai, skirti žmonėms, ir didesni nei 50 m². Garažai, sandėliai, ūkiniai pastatai dažniausiai nekvalifikuojasi.
8. Klimatas keičia sertifikato logiką
Tas pats pastatas Lietuvoje gautų vieną klasę, Ispanijoje – visiškai kitą. Sertifikavimo metodika pritaikyta vietiniam klimatui. Lietuvoje dominuoja šildymo poreikis, Viduržemio jūros šalyse – vėsinimo.
Ispanijoje geras sertifikatas reiškia, kad vasarą nereikės leisti šimtų oro kondicionavimui. Lietuvoje – kad žiemą nesušalsite be antros hipotekos šildymui.
Todėl, jei agentas siūlo „pirkti butą Ispanijoje su A klase” – patikrinkite, ar jis supranta, kad A Malagoje ir A Mažeikiuose reiškia visiškai skirtingus dalykus.
9. Sertifikatas atspėja jūsų charakterį
Psichologai (rimtai) tyrė koreliaciją tarp gyventojų asmenybės ir jų namų energetinės klasės. Rezultatai intriguojantys: sąmoningesni ir labiau organizuoti žmonės dažniau gyvena efektyvesniuose namuose.
Priežastinis ryšys neaiškus. Gal tvarkingos asmenybės renkasi geresnius namus? O gal gyvenimas efektyviame name ugdo tvarką? Filosofinis klausimas šalia fizikos.
10. Brangiausias sertifikatas pasaulyje
Dubajaus Burdž Chalifa – aukščiausias pastatas pasaulyje – turi energetinį sertifikatą. Sertifikavimo procesas truko beveik metus, nes standartiniai skaičiavimai netiko 163 aukštų pastatui su skirtingomis klimato zonomis kiekviename lygyje.
Rezultatas – konfidencialus. Bet ekspertai spėja, kad nepaisant viso blizgesio, klasė tikrai ne A. Stikliniai dangoraižiai – energetikos košmaras, kad ir kiek technologijų į juos sukištum.
11. Sertifikato klaida gali kainuoti tūkstančius
Teismuose būta atvejų, kai pirkėjai sėkmingai prisiteisė kompensacijas dėl klaidingo sertifikato. Jei pardavėjas pateikė B klasę, o realybėje paaiškėjo D – tai pagrindas reikalauti kainų skirtumo arba renovacijos išlaidų.
Todėl sertifikuotojų atsakomybė – ne formalumas. Geri specialistai turi profesinės atsakomybės draudimą būtent tokiems atvejams.
12. Netolimoje ateityje sertifikatas bus telefone
ES rengia skaitmeninio pastato paso koncepciją. Vietoj popierinio dokumento – QR kodas prie durų, kurį nuskenavęs kiekvienas matys realaus laiko energijos suvartojimą, sertifikato duomenis, renovacijos istoriją.
Kai kuriose šalyse pilotiniai projektai jau veikia. Lietuva planuoja prisijungti iki 2028 metų. Tada paklausti „kokia energetinė klasė?” bus taip pat paprasta kaip patikrinti orą telefone.
Išvada be nuobodulio
Energetinis sertifikatas – ne tik biurokratinis popierius. Tai dokumentas su istorija, logika ir netgi humoro potencialu. Kitą kartą, kai kas nors pasakys „tie sertifikatai – tik formalumas”, turėsite dvylika argumentų kodėl tai – kur kas įdomiau.
O jei savo sertifikato dar neturite – laikas sužinoti, kokia raidė slepiasi už jūsų durų.