Yra vienas momentas, kurį prisimenu labai aiškiai. Sprendžiau testus, atrodė, kad viskas gerėja, o tada vieną vakarą gavau 68% ir norėjosi tiesiog uždaryti telefoną. Tas jausmas toks klampus: „aš darau, stengiuosi, o rezultatas šokinėja“. Ir tada supratau paprastą dalyką. Aš sprendžiau daug, bet progresą sekiau beveik nulį.
Kai seki progresą, mokymasis tampa ramesnis. Tu matai, kad „blogas testas“ nėra tragedija, jis tiesiog signalas. Ir kai turi signalą, gali keisti veiksmus, o ne nervintis.
Kodėl vien procento neužtenka
Procentas yra kaip nuotaikos termometras, jis parodo momentą, bet ne parodo, kodėl taip. Gali būti 90% ir tu vis tiek turėti tas pačias dvi silpnas vietas, kurios egzamine išlįs. Gali būti 75% ir tai gali būti geras testas, jei klaidos buvo naujose temose, o senos temos laikosi.
Todėl vietoj vieno procento verta žiūrėti į dvi kryptis: kokiose temose krenti ir kokios klaidos kartojasi. Kai matai pasikartojimą, tu realiai turi planą.
Pasidaryk paprastą progresą: trys stulpeliai, jokios filosofijos
Nereikia sudėtingų sistemų. Užtenka paprastos lentelės telefone arba užrašų knygutėje. Aš mėgstu laikytis trijų stulpelių, nes tada viskas aišku:
- data ir rezultatas
- temos, kuriose klydai
- klaidos priežastis vienu sakiniu
Tas trečias stulpelis yra auksas. Nes dažnai tu klysti ne dėl žinių, o dėl dėmesio. Kai užrašai „perskaičiau per greitai“ arba „supainiojau ženklus“, kitą kartą tavo galva jau budresnė. Skamba paprastai, bet veikia.
Kaip greitai atpažinti, ar tikrai tobulėji
Progresas dažnai būna ne „visi procentai kyla“, o „klausimų, kurie erzina, mažėja“. Todėl verta sekti savo „top 10 klaidų“ sąrašą. Jei po savaitės tos pačios klaidos vis dar ten, vadinasi, tu sprendi daug, bet mokaisi mažai.
O jei klaidos keičiasi, jei jos migruoja į naujas temas, čia jau geras ženklas. Tai reiškia, kad senos skylės užsiklijuoja, o tu judi į priekį.
Nemokami testai ir jų spąstai: kai progresas atrodo, bet nėra tikras
Visgi reikia pasakyti, kad nemokami ket testai turi vieną niuansą: žmogus sprendžia daug ir pradeda atpažinti atsakymus. Tada procentas kyla, bet realus supratimas ne visada kyla kartu. Kaip tai patikrinti? Labai paprastai.
Kartą per kelias dienas spręsk testą kita tvarka, kitu metu, gal net kitoje platformoje. Jei rezultatas panašus, tu tikrai moki. Jei rezultatas griūna, vadinasi, tu buvai įpratęs prie formato, o ne prie situacijos. Čia nėra gėda, čia normalu, tiesiog reikia persitvarkyti treniruotę.
Ką daryti po kiekvieno testo, kad progresas būtų „matomas“
Po testo neskubėk bėgti į kitą. Sustok dviem minutėm. Pasižiūrėk klaidas ir pasirink tris, kurios labiausiai kartojasi arba labiausiai erzina. Tada jas pasižymėk.
Kad būtų lengviau, gali daryti tokį mini ritualą:
- pasižymėk 3 klaidas, kurios kartojasi dažniausiai
- vienu sakiniu užrašyk, kodėl suklydai
- kitą dieną pradėk nuo tų 3 klausimų tipo, o ne nuo naujo testo
Toks ritualas sukuria jausmą, kad tu valdai procesą. O kai valdai, mokymasis tampa lengvesnis.
Kaip sekti progresą, jei mokaisi trumpais gabalais
Jei turi tik 10–15 minučių, progresą sekti net lengviau. Tiesiog daryk trumpas sesijas su vienu tikslu. Vieną dieną dirbi su ženklais, kitą su sankryžomis, trečią su formuluotėm. Tada tavo užrašai tampa tvarkingi, o ne chaotiški.
Ir svarbiausia, nevertink savęs pagal vieną vakarą. Vertink pagal savaitę. Savaitė rodo kryptį, o vienas testas rodo nuotaiką.
Kkai matai progresą, atsiranda pasitikėjimas
Progresas nėra tik skaičius. Progresas yra jausmas, kad tu vis rečiau užstringi, vis rečiau spėlioji, vis dažniau žinai, kodėl paspaudei būtent tą atsakymą. Kai tu tai matai užrašuose, galvoje atsiranda ramybė. Ir ramybė egzamine yra pusė pergalės, rimtai.