Kai pradedame domėtis saulės elektrinės įrengimu – anksčiau ar vėliau susiduriame su klausimu: iš kur kilęs gaminys – ar tai Kinijoje pagamintas produktas, ar europietiškos kilmės baterija? Ši dilema dažnai nulemia ne tik kainą, bet ir pasitikėjimą, atsparumą metų iššūkiams, garantijas ir ilgalaikę vertę. Tačiau tiesa, kaip visada, slypi ne paviršiuje. Tiek Kinija, tiek Europa turi savo privalumų ir rizikų, o pasirinkimas turi būti pagrįstas ne emocijomis, o faktais.
Kinų baterijos – masinė gamyba, žema kaina, vis gerėjanti kokybė
Kinija šiuo metu yra pasaulio lyderė saulės energetikos srityje. Daugiau nei 70 % visų saulės modulių ir baterijų pasaulyje yra gaminama būtent ten. Tokie vardai kaip CATL, BYD ar Pylontech – tai gamintojai, kurie tiekia energijos kaupimo sistemas visam pasauliui, įskaitant ir Europos rinkas. Būtent dėl didelio masto gamybos Kinų baterijos dažnai būna pigesnės, net iki 30–40 % lyginant su panašių parametrų europietiškais modeliais.
Tačiau pigumas nebūtinai reiškia prastą kokybę. Technologijos Kinijoje tobulėja ne mažiau sparčiai nei Vakaruose, o kai kurie gamintojai jau siūlo 10 metų garantiją, 6000 ciklų ilgaamžiškumą ir išmanų integravimą į hibridines sistemas. Problema dažniau slypi ne pačioje baterijoje, o tiekime ir aptarnavime. Jei baterija sugenda, o gamintojas neturi atstovybės Europoje – garantijos procesas gali tapti ilgas ir sudėtingas. Būtent čia atsiranda skirtumas tarp ekonomijos ir patikimumo.
Europietiški gaminiai – stipri kontrolė, kokybė, bet ir aukštesnė kaina
Europoje veikiančios įmonės, tokios kaip Sonnen (Vokietija), Victron Energy (Nyderlandai), arba mažesnės nišinės kompanijos, orientuojasi į ilgalaikę vertę, ekologišką gamybą, griežtą kokybės kontrolę ir efektyvų klientų aptarnavimą. Jų baterijos dažnai būna brangesnės, tačiau su ilgesne realia garantija, aiškiu aptarnavimo procesu ir aukštesniu pasitikėjimo lygiu.
Svarbus aspektas yra tai, kad kai kurios „europietiškos“ baterijos taip pat gaminamos Azijoje, bet surenkamos Europoje. Tad pirkėjas turi būti atidus: ar tai tik prekės ženklas, ar iš tikrųjų gamyba vykdoma pagal ES kokybės standartus? Kai kuriais atvejais, ypač perkant iš mažesnių, bet solidžių gamintojų – galite gauti labai aukštos kokybės sprendimą, kuris bus pritaikytas vietos sąlygoms ir turės išvystytą techninio palaikymo tinklą.
Kaip pasirinkti tarp pigumo ir ramybės?
Skirtumas tarp kiniškos ir europietiškos saulės baterijos dažniausiai pasireiškia trimis aspektais: kaina, garantijų apimtimi ir paslaugų kokybe… Kinų baterija bus pigesnė, dažnai su gera technologija, bet gali būti ne taip sklandžiai keičiama ar remontuojama. Europietiška – brangesnė, bet su aiškesnėmis atsakomybėmis ir trumpesniu garantiniu atsaku.
Pavyzdžiui, 10 kWh kiniška baterija šiandien kainuoja apie 3500–4000 €, o panašios talpos europietiškas modelis gali kainuoti 4500–6000 €. Ar tą 1000–1500 eurų skirtumą verta mokėti už papildomą saugumo jausmą – kiekvienas sprendžia individualiai.
Jei gyvenate vietovėje, kur elektros tiekimas dažnai nutrūksta, o patikimumas svarbiau už viską – tuomet europietiškas sprendimas logiškesnis. Jei prioritetas – investicijos grąža ir greitas atsipirkimas, kiniškas pasirinkimas gali būti visiškai pagrįstas.
O ką rodo rinka?
Statistika rodo, kad net 8 iš 10 Lietuvoje įrengiamų kaupiklių – kiniškos kilmės, tačiau tai nereiškia, kad žmonės ignoruoja kokybę. Paprasčiausiai kai kurie Azijos gamintojai tapo patikimi, su atstovybėmis Europoje ir stipria garantine priežiūra.
Kita vertus, verslo sektorius, įmonės ir ūkininkai dažniau renkasi Vokietijoje ar Nyderlanduose pagamintus sprendimus, nes jiems svarbi ne tik kaina, bet ir sistemos ilgalaikis patikimumas, atsakomybės ribos bei aptarnavimo greitis.