Kiekvieną vasarą dalis abiturientų, kurių balų pakaktų patekti ten, kur jie norėjo, gauna kvietimą į atsarginę programą. Būsimas bakalauras tokiu atveju pralaimi ne dėl egzaminų rezultatų, o dėl to, kaip sudėliojo pageidavimus prašyme. Klaida atrodo smulki, tačiau jos pasekmės tęsiasi ketverius metus.
Norint jos išvengti, reikia suprasti vieną principą, kurį daug kas interpretuoja klaidingai.
Kaip iš tikrųjų veikia pageidavimų eilė
Bendrajame priėmime stojantysis surašo pageidaujamas programas pirmumo tvarka. Sistema kiekvieną prašymą vertina nuo pirmojo pageidavimo: jei konkursinio balo pakanka patekti į aukščiausią sąraše esančią programą, kvietimas siunčiamas būtent ten, o žemesni pageidavimai tampa nebeaktualūs. Jei nepakanka, tikrinamas kitas pageidavimas ir taip toliau.
Iš to išplaukia svarbiausia išvada. Ambicingas pirmasis pageidavimas nesumažina tikimybės patekti į žemiau įrašytą programą. Jei į pirmąją nepatenkate, sistema tiesiog pereina prie antrosios ir vertina jus taip, lyg pirmosios nebūtų buvę.
Vadinasi, pageidavimus reikia rikiuoti pagal tai, kur iš tikrųjų norite studijuoti, o ne pagal tai, kur patekti lengviausia.
Pirmoji klaida: baimė iškelia atsarginį variantą į viršų
Dažniausias scenarijus paprastas. Abiturientas nori studijuoti, tarkime, mechatroniką, tačiau abejoja, ar balų pakaks. Jis įrašo „saugesnę” programą pirmoje vietoje, o svajonių programą antroje. Paaiškėja, kad balų būtų užtekę abiem, tačiau kvietimas siunčiamas į pirmąją, nes ji aukščiau.
Tokios situacijos kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad sistema „baudžia” už per aukštai iškeltus tikslus. Iš tikrųjų viskas atvirkščiai: ji baudžia už per žemai įrašytus norus.
Antroji klaida: mokama vieta aukščiau nei finansuojama
Ta pati programa prašyme gali būti įrašyta keliais būdais, pagal finansavimo pobūdį. Jei mokamą vietą įrašote aukščiau nei valstybės finansuojamą tos pačios programos vietą, galite gauti kvietimą į mokamą, net jei balų būtų pakakę finansuojamai.
Logiška tvarka paprastai tokia: pirmiausia finansuojamos vietos norimose programose, o mokamos vietos — žemiau, tik ten, kur iš tiesų sutiktumėte mokėti. Prieš patvirtinant prašymą verta peržiūrėti kiekvieną eilutę atskirai ir paklausti savęs, ar priimtumėte būtent tokį kvietimą.
Trečioji klaida: per mažai pageidavimų
Kai kurie stojantieji įrašo vos dvi ar tris programas, tikėdamiesi, kad to užteks. Jei konkurencija tais metais būna didesnė nei įprastai, toks prašymas gali likti be kvietimo pagrindiniame etape. Tada tenka dalyvauti papildomame priėmime, kuriame laisvų vietų pasirinkimas jau mažesnis.
Platesnis sąrašas nieko nekainuoja, jei jame yra tik programos, kuriose iš tikrųjų sutiktumėte studijuoti. Įrašyti programą „dėl skaičiaus” neverta, nes kvietimas į ją taptų įpareigojimu, kurio nenorite.
Ketvirtoji klaida: konkursinio balo skaičiavimas iš akies
Kiekvienos studijų krypčių grupės konkursinis balas skaičiuojamas iš skirtingų dalykų su skirtingais svoriais. Technikos mokslų programoms matematikos įvertinimas paprastai turi didžiausią svorį, todėl tas pats abiturientas gali turėti visai skirtingus balus inžinerijai ir, pavyzdžiui, vadybai.
Klaida kyla, kai žmogus įsivertina pagal vieną bendrą vidurkį. Patikimesnis būdas yra apskaičiuoti balą kiekvienai pasirinktai krypčiai atskirai ir palyginti jį su ankstesnių metų priimtųjų rezultatais. Šie duomenys skelbiami viešai, nors kasmet kinta, todėl juos verta vertinti kaip orientyrą, o ne garantiją.
Ką daryti, jei kvietimas atėjo ne ten, kur tikėjotės
Net ir gerai sudėliotas prašymas kartais baigiasi kvietimu į žemesnį pageidavimą. Tai nereiškia, kad sprendimas galutinis. Pirmiausia verta įvertinti, ar programa, į kurią pakviesta, jums priimtina bent pirmiesiems metams. Daugelis universitetų leidžia po pirmo kurso keisti programą tos pačios krypčių grupės ribose, jei studentas atitinka nustatytus akademinius reikalavimus.
Antra galimybė yra papildomas priėmimas. Jame dalyvauja tos programos, kuriose pagrindiniame etape liko laisvų vietų, todėl norimos programos ten gali ir nebūti. Vis dėlto kartais ji pasitaiko, ypač kai dalis pakviestųjų nepasirašo sutarčių.
Trečias kelias yra metų pertrauka ir pakartotinis stojimas. Jį renkasi tie, kurie nori pagerinti egzaminų rezultatus. Šis sprendimas prasmingas tik tada, kai turite aiškų planą, kokį egzaminą laikysite iš naujo ir kodėl tikitės geresnio rezultato.
Kad ir kurį kelią rinktumėtės, svarbu nepasirašyti studijų sutarties paskubomis vien iš nerimo likti be vietos. Pasitarkite su priėmimo komisija: jos darbuotojai dažnai gali paaiškinti, kokios galimybės realios jūsų atveju.
Kaip sudėlioti prašymą be šių klaidų
- Pirmoje vietoje įrašykite programą, kurioje labiausiai norite studijuoti, net jei tikimybė patekti atrodo nedidelė.
- Toliau rikiuokite pagal norą, ne pagal sudėtingumą: antroji vieta skiriama antrajam norui, ne lengviausiam variantui.
- Finansuojamas vietas rašykite aukščiau nei tos pačios programos mokamas.
- Įtraukite pakankamai programų, bet tik tokias, kuriose tikrai studijuotumėte.
- Apskaičiuokite konkursinį balą kiekvienai krypčiai atskirai ir palyginkite su ankstesnių metų duomenimis.
Prašymą galima koreguoti iki nustatyto termino, todėl skubėti jo pateikti pirmąją dieną nebūtina. Naudingiau kelis kartus jį peržiūrėti, aptarti su tėvais ar mokytoju ir patikrinti, ar kiekviena eilutė atspindi tikrą sprendimą. Penkiolika minučių papildomos peržiūros dažnai lemia daugiau nei paskutinė savaitė prieš egzaminą.