Širdyje – laisvė. Mintyse – Alpės, pajūris arba miško pakraštys su garuojančia kava. Tik klausimas vienas: pirkti kemperį ar geriau nuomotis? Iš šono viskas atrodo aišku. Bet kai atsisėdi su kalkuliatoriumi ir pagalvoji, kas nutinka po pirmo sezono, pradedi matyti ne tik langus su vaizdu, bet ir sąskaitas, remontą bei stovėjimo vietos paieškas.

Tad šitas tekstas – ne apie svajonę. Apie realybę. Apie skaičius, triukus ir tai, ko nepraneša nė viena nuomos ar pardavimo svetainė.

Kam kemperio pirkimas – tai ne sprendimas, o logiška pasekmė

Jei keliauji bent 6–8 kartus per metus, o kiekviena išvyka trunka ilgiau nei savaitę – kemperis tau atsiperka. Ypač jei tai tampa ne tik poilsiu, bet ir darbu (fotografuoji, kuri socialinį turinį ar net nuomuoji jį kitiems, kai nenaudoji).

Pirkimas turi prasmę, kai:

• mėgsti improvizuoti ir nesitaikai prie niekieno grafikų;
• taupat ne tik pinigus, bet ir laiką (nebeieškai nuomos, nebesideri);
• planuoji naudoti kelis sezonus iš eilės;
• nebijai investuoti papildomai: nuo signalizacijos iki kemperių remonto paslaugų, kurios neišvengiamos, kai važiuoji šimtais kilometrų per skirtingus kelius ir orus.

Tiesa, kai kurie dalykai tampa „bonusais“ tik popieriuje. Pvz., draudimas, kuris teoriškai apsaugo, bet praktiškai – brangus ir ne viską dengia. Arba kemperių remontas, kuris teoriškai padaro stebuklus, bet praktiškai reiškia laukimą, išlaidas ir savaitę be raktų.

Kada nuoma yra ne išlaida, o protingas saugiklis

Nuoma yra sprendimas žmonėms, kurie nori:

• važiuoti 1–3 kartus per metus, trumpesniam laikui;
• išbandyti skirtingus modelius ir vietas, nesiblaškant dėl nuosavybės;
• pabėgti savaitgaliui be planavimo mėnesiais į priekį;
• turėti zero atsakomybės už būklę sezono metu (nes taiso nuomotojas).

Skaičiai dažnai kalba aiškiai. Jei keliauji kartą per metus, 7–10 dienų, nuoma atsieis apie 700–1200 eurų. O pirkdamas naują kemperį išleisi nuo 30 000 iki 80 000. Ir dar stovėjimo aikštelė, draudimas, techninė priežiūra, remontas, padangos… Tai nėra tik „nusipirkai ir važiuoji“.

Emocinis kampas – kuris variantas palieka mažiau streso?

Nuosavas kemperis dažnai virsta „šeimos nariu“. Jis – tavo. Turi savo kvapą, lentyną prieskoniams, vaikų piešinius ant šaldytuvo durelių. Bet jis ir reikalauja – dėmesio, investicijų, pastogės žiemai.

Tuo tarpu nuoma – tai kaip viešbutis. Ateini, išvažiuoji, grąžini. Mažiau prisirišimo, mažiau streso, mažiau prisiminimų? Galbūt. Bet ir mažiau atsakomybės, kai po audros nulūžta stogo laikiklis, o kemperių remontas užtrunka visą mėnesį.

Ką pasirinkti, jei norisi laisvės, bet ne vargo?

Reikia atsakyti sau į du klausimus: kiek kartų per metus realiai važiuosi? Ir ar nori turėti ar naudoti? Vieni žmonės ieško nuotykių, kiti – daikto. Jei tavęs netrikdo nenumatyti iššūkiai, jei turi kur laikyti, jei planuoji važiuoti dažnai – pirkimas turi prasmę. Jei labiau vilioja spontaniški pabėgimai – nuoma bus ramesnis sprendimas.

Kemperių pasaulyje nėra „gero arba blogo“ varianto. Tik toks, kuris labiau tinka tavo gyvenimo ritmui. Ir svarbiausia – nesusižavėti romantizuotu vaizdu Instagrame. Po kiekvienu vaizdu slepiasi pasirinkimas, kurį verta padaryti ne iš emocijos, o su šiek tiek logikos.