Fejerverkų Lietuvoje negalima leisti bet kur ir bet kuriuo paros metu. Bendrieji ribojimai nustatyti Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme, tačiau papildomas taisykles gali nustatyti ir konkreti savivaldybė. Dėl to prieš planuojant fejerverkus verta patikrinti ne tik gaminio kategoriją, bet ir vietos, kurioje vyks šventė, reikalavimus.
Ypač svarbu neskubėti daryti išvados, kad privati teritorija automatiškai reiškia visišką laisvę. Triukšmo, priešgaisrinės saugos ir pirotechnikos naudojimo reikalavimai gali būti aktualūs ir privačiame kieme.
Ką nustato bendros Lietuvos taisyklės?
Galiojantis Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas draudžia naudoti civilines pirotechnikos priemones, išskyrus F1 kategorijos fejerverkus ir tam tikras P1 priemones, arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto bei šarvojimo patalpų, jeigu naudojimas nėra suderintas su atitinkamų pastatų ar patalpų valdytojais. Savivaldybės gali nustatyti ir daugiau teritorijų, kuriose pirotechnika draudžiama.
Taip pat fejerverkų negalima naudoti ne pagal paskirtį ar ignoruojant gamintojo instrukciją.
Jei pasirenkami fejerverkai internetu, verta pirmiausia išsiaiškinti ne tik norimą efektą, bet ir tai, ar konkrečios kategorijos gaminį numatytoje šventės vietoje galima teisėtai ir saugiai naudoti.
O kaip dėl 22 valandos?
Bendras įstatymo principas – pirotechnikos negalima naudoti nuo 22.00 iki 8.00 val., jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Numatyta išimčių švenčių dienomis ir leidimus turintiems masiniams renginiams. Tačiau tuo taisyklės nesibaigia. Savivaldybės gali nustatyti griežtesnę tvarką.
Pavyzdžiui, Vilniuje galiojančiose triukšmo prevencijos taisyklėse nustatyti papildomi apribojimai pirotechnikai tyliosiose zonose bei prie daugiabučių. Savivaldybė nurodo, kad civilinės paskirties pirotechnikos priemones draudžiama naudoti arčiau kaip 75 metrų nuo daugiabučių gyvenamųjų namų, išskyrus taisyklėse numatytas išimtis.
Klaipėdos policija taip pat nurodo 75 metrų atstumą nuo gyvenamųjų pastatų miesto teritorijoje.
Tai gerai parodo, kodėl vien bendro nacionalinio 30 metrų reikalavimo nepakanka – konkrečioje savivaldybėje gali būti papildomų sąlygų.
Ką tikrinti prieš pasirenkant vietą?
Patogiausia vadovautis trumpa seka:
- Patikrinti fejerverko kategoriją ir jo instrukciją.
- Įsitikinti, kad vieta nepatenka į nacionaliniu lygiu ribojamą teritoriją.
- Patikrinti konkrečios savivaldybės triukšmo ir pirotechnikos naudojimo taisykles.
- Įvertinti gamintojo nurodytą saugų atstumą nuo žmonių ir objektų.
- Atsižvelgti į realias sąlygas – pastatus, medžius, automobilius, žmonių susibūrimą ir vėją.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja pirotechniką naudoti toliau nuo pastatų, medžių, automobilių bei žmonių susibūrimo vietų ir visada laikytis konkretaus gaminio instrukcijos.
„Šventės diena“ nereiškia, kad taisyklės dingsta
Naujieji metai ar kita šventė gali būti išimtis konkrečiam laiko ribojimui, tačiau tai nepanaikina visų kitų reikalavimų. Fejerverko kategorija, saugus atstumas, savivaldybės nustatytos draudžiamos zonos ir gamintojo instrukcija išlieka svarbūs.
Todėl tiksliausias atsakymas į klausimą „kur galima leisti?“ priklauso nuo konkretaus miesto ar rajono. Jei šventė planuojama gyvenamojoje teritorijoje, prieš perkant pirotechniką verta patikrinti būtent tos savivaldybės taisykles – jos gali būti griežtesnės už bendrą nacionalinį minimumą.